Vasaros olimpinės žaidynės – istorija ir plėtra

1896 metais buvo suorganizuotos pirmosios modernios vasaros olimpinės žaidynės Atėnuose, Graikijoje. Dvejus metus prieš pirmąsias žaidynes – 1894 m. buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) – „International Olympic Committee“ – IOC. Prancūzų pedagogas ir istorikas Pierre de Coubertin per sportą siekė skatinti tarptautinį supratingumą. Iš viso pirmose žaidynėse dalyvavo 245 sportininkai, iš kurių daugiau nei 200 graikų. Nors skaičiai neprilygsta dabartiniams, tai buvo pirmasis tokio lygio tarptautinis sporto renginys, kuris nuo pat pradžios organizuojamas kas ketverius metus.

1900 metais Paryžiuje dalyvių skaičius jau buvo daugiau nei keturis kartus didesnis. Tuomet žaidynės truko penkis mėnesius. Trečiose olimpinėse žaidynėse – 1904 metais buvo pristatyta tai, be ko šiuolaikinės žaidynės sunkiai įsivaizduojamos – medaliai. Kiekvienoje olimpinėje rungtyje buvo pradėti teikti aukso, sidabro ir bronzos medaliai.

Ketvirtose olimpinėse žaidynėse 1908 m. Londone įvyko pirmasis 42,195 km maratonas, kurio distancija nepakito iki šių dienų (ankstesnėse žaidynėse maratonas buvo 40 km). Didžiosios Britanijos atstovai laimėjo 146 medalius, už nugaros palikę amerikiečius su 99 medaliais – tai buvo geriausias šalies pasirodymas iki šių dienų.

Su kiekvienomis olimpinėmis žaidynėmis augo dalyvių skaičius, buvo įtraukiamos naujos sporto šakos. 1924 metais pirmą kartą olimpinėse žaidynėse Lietuva turėjo savo atstovus. Iš pradžių turėjo vykti 33 atletai, tačiau vėliau delegacija buvo sumažinta iki vienuolikos futbolo žaidėjų ir dviejų dviratininkų. Futbolo rinktinė debiutavo rungtynėse prieš Šveicariją ir pralaimėjo 9-0. Dviratininkai dėl techninių nesklandumų nepasiekė 188 km trasos finišo. 1928 metais Lietuvą atstovavo 12 sportininkų – 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 iš lengvosios atletikos ir 1 sunkiaatletis.

1932 metais Los Andželo olimpinėse žaidynėse Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų. Į 1936 m. Berlyne vykusias žaidynes Lietuva nebuvo pakviesta dėl Klaipėdos krašto nesutarimų. 1940 m. Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos ir 1952 – 1988 m. dalyvavo po šios šalies vėliava. Nuo 1992 metų Lietuva nepraleido nei vienerių vasaros olimpinių žaidynių.

Vasaros olimpinės žaidynės – kaip sporto šventė keitėsi per daugiau nei 100 metų

Pirmose vasaros olimpinėse žaidynėse 1896 metais dalyvavo 245 sportininkai tik iš 14-os skirtingų šalių. Daugiau nei 200 dalyvių buvo iš Graikijos, o dalyvauti galėjo tik vyrai. Stamata Revithi dėl grasinimų komitetui buvo vienintelė moteris, kuri dalyvavo žaidynėse. Vis tik, ji viena maratoną bėgo kitą dieną po vyrų rungties ir jai nebuvo leista patekti į „Panathinaiko“ stadioną trasos pabaigoje. Nors ji maratoną nubėgo per maždaug 5 val. ir 30 min., oficialiai jos pasiekimas nėra pripažintas.

Kitose olimpinėse žaidynėse 1900 m. Paryžiuje dalyvių buvo jau virš tūkstančio, tarp kurių ir 20 moterų. Kroketas, golfas, buriavimas ir tenisas buvo keturios sporto šakos, kur buvo leista dalyvauti moterims. Palyginimui su šiais laikais, Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą istorijoje vyrų ir moterų dalyvių skaičius bus vienodas – po 5 250. Nors Tokijuje moterų skaičius buvo dar didesnis – 5 494, tačiau ir vyrų buvo daugiau –  5 982. Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvių skaičius buvo didžiausias per visą istoriją – 11 676. Londono olimpinėse žaidynėse 2012 m. pirmą kartą istorijoje visos šalys turėjo atstovę moterį – paskutinė tokia šalis buvo Saudo Arabija.

1976 metais vykusios Monrealio vasaros žaidynės tuo metu buvo pačios brangiausios istorijoje. Blogas planavimas ir sukčiavimo apraiškos lėmė tai, kad žaidynės viršijo nustatytą biudžetą. Iš viso kainavo 1,5 mlrd. JAV dolerių, kas 2024 m. būtų virš 8 mlrd. JAV dolerių. Didelę skolą pavyko atiduoti tik 2006 metais, o 1976 m. Kanadoje buvo įvestas specialus tabako mokestis, kuris padėjo finansuoti patirtus nuostolius. Palyginimui, 2016 m. Rio de Žaneire vykusios žaidynės kainavo 13,1 mlrd. JAV dolerių, Tokijo – 15,4 mlrd. JAV dolerių.

Olimpinės žaidynės per I-ąjį ir II-ąjį pasaulinį karą

Šeštosios vasaros olimpinės žaidynės 1916 m. turėjo vykti Berlyne, tačiau buvo atšauktos dėl I-ojo pasaulinio karo. 1920 m. žaidynės Belgijoje vyko kaip įprasta, taip pat ir 1924 m. Paryžiuje bei 1928 m. Nyderlanduose. 1932 m. Los Andžele vykusiose žaidynėse buvo ypač mažas dalyvių skaičius – 1 332, palyginimui prieš tai Paryžiuje 2 883, o 1936 m. – 3963 m. To priežastis – „Didžioji depresija“ – pasaulinė ekonominė krizė.

1936 m. žaidynės vyko Berlyne ir Vokietijos valdžia į tai žiūrėjo kaip į auksinę progą pareklamuoti savo ideologiją. Šiais metais buvo pristatyta iki šių dienų vykdoma tradicija – olimpinės ugnies nešimo estafetė.

1940 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Tokijuje, bet buvo perkeltos į Helsinkį, o galiausiai atšauktos dėl II-ojo pasaulinio karo. 1944 m. žaidynės turėjo vykti Londone, tačiau taip pat buvo atšauktos, bet gavo teisę organizuoti kitas žaidynes 1948 metais. Nuo šių metų įvyko visos žaidynės – tik 2020 m. Tokijo olimpiada dėl pandemijos buvo perkelta į 2021 metus.

Olimpinės žaidynės XXI amžiuje

XXI amžiaus pradžioje olimpinės žaidynės sugrįžo ten, kur viskas ir prasidėjo – 2004 m. olimpiada vyko Atėnuose. Buvo išleista daugiau nei 7,2 mlrd. JAV dolerių, įskaitant net 1,5 mlrd. JAV dolerių apsaugai, baiminantis teroristinių išpuolių. 2008 m. žaidynės vyko Pekine, čia įtraukta nauja olimpinė sporto šaka – BMX. Šioje olimpiadoje Michael Phelps pasiekė aukso medalių rekordą, o žaidynių žvaigžde tapo Usain Bolt. Jamaikietis tapo pirmuoju vyru atletu, kuriam tose pačiose žaidynėse dvejuose finaluose pavyko pagerinti pasaulio rekordą – 100 m ir 200 m.

2012 m. olimpiada Londone išsiskiria tuo, kad Anglijos miestas tapo pirmuoju, kuris žaidynes organizavo trečią kartą. Britai iškovojo 29 aukso medalius – geriausias rezultatas nuo 1908 metų žaidynių Londone. Tai buvo pirmosios vasaros olimpinės žaidynės istorijoje, kuriose buvo parduoti visi bilietai. Organizatoriai susilaukė virš 1 mln. bilietų užklausų į atidarymo ceremoniją bei 100 m bėgimo vyrų finalą, nors vietų buvo tik 40 tūkst.

Rio de Žaneiras 2016 metais tapo pirmuoju Pietų Amerikos miestu, kuriame vyko olimpinės žaidynės. 2020 m. olimpiada turėjo vykti Tokijuje, tačiau dėl pandemijos buvo nukelta į 2021 metus. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai olimpinės žaidynės buvo nukeltos. Tuo pačiu pirmą kartą istorijoje kitos olimpinės žaidynės vyksta po trejų, o ne ketverių metų pertraukos. Paryžiuje olimpiada vyks 2024 metais, po kurios ir toliau kitos žaidynės bus organizuojamos kas ketverius metus.

Vasaros olimpinės žaidynės ateityje

2024 metais Paryžius tapo antruoju miestu, kuris kartu su Londonu olimpines žaidynes rengė tris kartus. Mažiausiai kitos dvejos olimpiados iš eilės vyks už Europos ribų. Jau patvirtina, kad 2028 m. olimpinės žaidynės vyks Los Andžele, JAV. Los Andželas taip pat taps trečiuoju miestu, kuris olimpines organizuos tris kartus (prieš tai 1932 ir 1984 metais). JAV olimpinės žaidynės vyks penktą kartą.

Vasaros olimpinės žaidynės 2032 metais vyks Brisbane, Australijoje. Tai bus trečias Australijos miestas, kuriame vyks olimpiada. Prieš tai 1956 m. vyko Melburne, o 2000 m. Sidnėjuje.

Vasaros olimpinių žaidynių įvykiai

Kas ketverius metus vykstanti sporto šventė nuolat susilaukia susidomėjimo iš viso pasaulio. Nors Lietuvos atstovų olimpinėse žaidynėse tikrai nebūna daugiausiai, nuo pat 1992 m. Barselonos vasaros olimpinių žaidynių, nėra buvę olimpiados, kai lietuviai neiškovotų bent vieno medalio. Trejose olimpinėse 2000, 2008 ir 2012 m. pavyko iškovoti net po penkis medalius. Per kiekvienas olimpines galima pamatyti daugybę istorijų skirtingose šalyse, kaip yra sutinkami olimpiečiai bei kokio dydžio premijos jiems yra išdalinamos.

Šioje dalyje atrinkome pačius svarbiausius ir įdomiausius vasaros olimpinių žaidynių faktus, nutikimus ir istorijas bei kitus įsimintinus įvykius.

• Leidimas dalyvauti moterims

1900 m. olimpinėse žaidynėse leista dalyvauti moterims. 2012 metais buvo pirmosios olimpinės žaidynės, kuriose kiekviena šalis turėjo bent po vieną atstovę moterį.

• Olimpiniai žiedai

1914 m. Pierre de Coubertin, Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrėjas, taip pat sukūrė šiandien puikiai žinomą olimpinį simbolį – penkis tarpusavyje susipynusius spalvotus žiedus, kurie simbolizuoja skirtingus žemynus.

• Ledo ritulys

1920 metais vasaros olimpinėse žaidynėse buvo žaidžiamas ledo ritulys. „Winnipeg Falcons“ pirmose rungtynėse 12-1 nugalėjo švedus. Taip pat, šiais metais pirmą kartą pasirodė olimpinių žaidynių vėliava, kurioje baltame fone matomi olimpiniai žiedai.

• Žiemos olimpinės žaidynės

Vasaros olimpinėms žaidynėms susilaukus didelės sėkmės, 1924 m. pirmą kartą suorganizuotos žiemos olimpinės žaidynės. Iki 1992 m. jos vyko tais pačiais metais kaip ir vasaros olimpinės žaidynės. Pokytis įvyko 1994 metais – žiemos olimpiada suorganizuota po dvejų metų ir nuo tada toliau vyksta kas ketverius metus.

• Olimpinė ugnis

1928 m. Amsterdame pirmą kartą įžiebta olimpinė ugnis, kas iki šių dienų yra laikoma dideliu simboliu.

• Pirmoji transliacija

Romoje vykusios 1960 m. vasaros olimpinės žaidynės buvo transliuojamos pirmą kartą. Būtent čia prasidėjo naujoji komercijos era, o tuo pačiu pasikeitė požiūris į olimpiečius. Tais pačiais metais įvyko pirmasis dopingo skandalas.

• Teroristinis išpuolis

1972 metais Miunchene įvykdytas tragiškas teroristinis išpuolis, kurio metu buvo nužudyta 11 atletų iš Izraelio. Olimpinės žaidynės nebuvo atšauktos – padidinus apsaugą jos toliau vyko.