2025 m. balandžio 21 d. mirė 88-erių metų sulaukęs popiežius Pranciškus. Teigiama, jog pastaraisiais metais popiežius turėjo sveikatos problemų, o pernai pats Pranciškus, kurio tikrasis vardas Jorge Mario Bergoglio, patvirtino planus, kad būtų surengtos supaprastintos jo laidotuvės. Popiežiui Pranciškui iškeliavus Anapilin, Katalikų Bažnyčia nebeturi savo vadovo. Naujojo popiežiaus rinkimai po Pranciškaus mirties prasidės praėjus ne mažiau nei 15 ir ne daugiau nei 20 dienų.
Naujojo popiežiaus rinkimai – konklava, turėtų vykti gegužės 6 – 11 dienomis. Vykstant devynių dienų gedului, rengiamas kardinolų susitikimas, kuriame nusprendžiama konklavos data. Į konklavą susirinkę kardinolai balsavimo metu sprendžia, kas bus naujasis popiežius. Konklava vyksta tol, kol yra išrenkamas naujasis popiežius. 2007 metais popiežius Benediktas XVI priėmė dekretą, pagal kurį renkant naują popiežių, jis turi surinkti dviejų trečdalių balsų daugumą.
Tikimybes koeficientų išraiška ir statymų pasirinkimus, kas taps kitu popiežiumi, galima rasti 7bet lažybų skiltyje.
Kaip vyksta popiežiaus rinkimai?
Popiežiaus rinkimai vyksta kardinolus uždarius Vatikane, kur būna tol, kol galiausiai pasiekiamas sprendimas. Viskas vyksta slaptomis sąlygomis – kiekvienas kardinolas užrašo kam atiduoda savo balsą ir balsavimas vyksta tol, kol kuris nors iš kandidatų surenka du trečdalius balsų. Balsuoti gali tik jaunesni nei 80 metų kardinolai, o iš viso balsuoja maždaug apie 120 kardinolų.
Tapti naujuoju popiežiumi teoriškai gali bet kuris pakrikštytas vyras Romos katalikas. Visgi, per paskutinius 700 metų, popiežiumi visuomet išrenkamas buvo vienas iš kardinolų kolegijos. Pagrindiniai kandidatai nerengia jokių kampanijų – apie juos slaptieji Vatikano stebėtojai yra surinkę pakankamai informacijos ir išskyrę kaip turinčius daugiausiai šansų tapti popiežiumi.
Jeigu balsavimo metu nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas turas. Per vieną dieną gali vykti iki keturių turų. Palyginimui, 2013 metais, kuomet naujuoju popiežiumi buvo išrinktas Pranciškus, konklava – popiežiaus rinkimai, truko apie 24 valandas ir užteko penkių turų.
Viso rinkimų proceso metu kardinolai yra užrakinti ir jiems nėra leidžiama bendrauti su išoriniu pasauliu. Rinkimai vyksta Siksto koplyčioje, po balsavimo yra sumaišomi balsai ir suskaičiuojami rezultatai. Iš karto po to balsavimo biuleteniai yra sudeginami ir iš kamino pasirodo juodi arba balti dūmai. Juodi dūmai reiškia, kad sprendimas nepriimtas – reikės naujo balsavimo, balti dūmai reiškia, kad sprendimas yra priimtas ir po maždaug 15 min. yra oficialiai paskelbiama, kas tapo naujuoju popiežiumi.
Kas taps naujuoju popiežiumi – pagrindiniai favoritai
Skelbiama, kad iš viso į konklavą rinksis 135 kardinolai, iš kurių bus renkamas naujasis popiežius. Konkurencija milžiniška, tačiau jau dabar yra išskiriami keli pagrindiniai kandidatai, kurie turi daugiausiai šansų. Įdomu tai, jog beveik visi per istoriją išrinkti popiežiai buvo europiečiai. Popiežius Pranciškus gimė Argentinoje ir buvo pirmasis pontifikas per paskutinius 1 300 metų, kuris nėra europietis. Šiuo metu tarp trijų pagrindinių kandidatų yra trijų žemynų atstovai – europietis, azijietis ir afrikietis.
Pietro Parolin
Pietro Parolin gimė 1955 m. sausio 17 d. Italijoje. Nuo 2014 metų įtrauktas į Vatikano kardinolų tarybą, nuo 2013 m. eina Vatikano sekretoriaus pareigas. Prieš tapdamas sekretoriumi, P. Parolin 30 metų dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje – Nigerijoje, Meksikoje ir Venesueloje. Italas yra laikomas nuosaikiu, tačiau ne tokiu artimu liberaliajam sparnui, koks atrodė, kad yra Pranciškus. Vienas iš pagrindinių minusų – negebėjimas sutvarkyti bažnyčios finansų. Turint omenyje, didžioji dauguma popiežių yra iš Europos, P. Parolin ne veltui yra vienas ryškiausių kandidatų.
Luis Antonio Tagle
Luis Antonio Tagle gimė 1957 m. birželio 21 d. Maniloje, Filipinuose. Jis yra Filipinų katalikų kardinolas bei prefektas, atsakingas už Bažnyčios evangelizacijos darbą, taip pat buvęs Manilos arkivyskupas. L. Tagle kartais dėl saikingo reformistinio požiūrio yra laikomas Azijos Pranciškumi, kas patvirtina jo panašumus su buvusiu popiežiumi. Jeigu filipinietis būtų išrinktas popiežiumi, jis būtų pirmasis istorijoje popiežius iš Azijos. Įdomu tai, jog būtent šiame regione sparčiausiai auga katalikų populiacija.
Peter Turkson
Peter Turkson gimė 1948 m. spalio 11 d. Ganoje. Jis yra ganiečių kardinolas, priklausantis Romos katalikų bažnyčiai. Per savo veiklos metus, jis buvo įvairių bažnyčių įstaigų pirmininkas, 2005 metais ir 2013 metais dalyvavo konklavoje, kuomet popiežiumi buvo išrinktas Benediktas XVI bei Pranciškus. P. Turkson išskiriamas kaip vienas įtakingiausių kardinolų iš Afrikos. Jeigu jis būtų išrinktas popiežiumi, lygiai taip pat kaip L. Tagle būtų pirmasis iš Azijos, taip P. Turkson būtų pirmasis iš Afrikos.
Matteo Zuppi
Matteo Zuppi gimė 1955 m. spalio 11 d. Romoje, Italijoje. Kardinolu paskirtas 2019 metais, nuo 2022 m. yra Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, o nuo 2015 m. yra Bolonijos arkivyskupas. Jis yra popiežiaus Pranciškaus paskirtas Vatikano taikos pasiuntinys Ukrainoje. M. Zuppi teko lankytis ir Maskvoje, kur susitiko su stačiatikių Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu, tačiau diplomatinės naudos gauti nepavyko. Daugiau nei tris dešimtmečius M. Zuppi tarnavo kaip diskretiškas Vatikano diplomatas.
Robert Sarah
Robert Sarah gimė 1945 m. birželio 15 d. Prancūzijos Gvinėjoje. Jis yra Gvinėjos katalikų prelatas ir buvęs Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektas. Šiuo metu jis yra Katalikų Bažynios kardinolas bei yra užėmęs įvairias aukštas pareigas Vatikane, įskaitant Tautų evangelizacijos kongregacijos sekretoriaus vietą. R. Sarah išsiskiria ypač konservatyviomis pažiūromis – homoseksualumą laiko grėsmę visuomenei, yra pasisakęs ir prieš islamo fundamentalizmą. Vienas didžiausių minusų – amžius, kadangi kardinolui jau 79-eri ir yra žymiai vyresnis už pagrindinius varžovus.