„World Aquatics“ yra vandens sporto pasaulio čempionatas, kurį sudaro šešios disciplinos – plaukimas, šuolis į vandenį, šuolis į vandenį nuo didelio aukščio (vyrai nuo 27 m, moterys nuo 20 m), plaukimas atviruose vandenyse, dailusis plaukimas ir vandensvydis. Pirmą kartą čempionatas įvyko 1973 m. Belgrade ir dabar yra rengiamas kas dvejus metus nelyginiais metais (2025 m., 2027 m., 2029 m. ir t.t.). Nuo 1978 m. iki 1998 m. vyko kas ketverius metus, lyginiais metais tarp vasaros olimpinių žaidynių.
Pagal iškovotus medalius per visą čempionatų istoriją iki 2023 m. dominuoja sportininkai iš JAV. Iš viso yra iškovoję 286 aukso, 218 sidabro ir 167 bronzos medalius, o bendrai turi 671 iškovotą medalį. Antroje vietoje yra Kinija su 164 aukso ir 354 visais medaliais. Pagal aukso medalius Rusija yra trečioje vietoje (105), tačiau bendrai turi mažiau medalių nei Australija – 240 ir 280.
Lietuva iš viso turi iškovojusi septynis medalius – po du aukso ir sidabro bei tris bronzos. Penki medaliai priklauso Rūtai Meilutytei – aukso ir sidabro medaliai 2013 m. Barselonoje, sidabro medalis 2015 m. Kazanėje bei aukso ir sidabro 2022 m. Budapešte. 2009 metais Romoje bronzos medalį iškovojo Giedrius Titenis, o pirmą medalį Lietuvos istorijoje iškovojo Raimundas Mažuolis 1994 m. taip pat Romoje. 2009 m. į „World Aquatics“ pasaulio čempionatą Romoje vyko net 14 lietuvių – didžiausia rinktinė per visą istoriją.
Artimiausi „World Aquatics“ pasaulio čempionatai vyks:
• 2024 m. Vasario 2 – 18 d. Doha, Kataras
• 2025 m. Kalangas, Singapūras
• 2027 m. Budapeštas, Vengrija
„World Aquatics“ pasaulio čempionato sporto šakos
Iš viso „World Aquatics“ pasaulio čempionatą sudaro šešios pagrindinės sporto šakos sporto šakos su skirtingomis rungtimis.
– Plaukimas
• Laisvuoju stiliumi – 50, 100, 200, 400, 800, 1 500 m
• Plaukimas nugara – 50, 100, 200 m
• Plaukimas krūtine – 50, 100, 200 m
• Plaukimas peteliške – 50, 100, 200 m
• Plaukimas kompleksiniu stiliumi – 200, 400 m
• Estafetė laisvuoju stiliumi – 400, 800 m
• Estafetė kompleksiniu stiliumi – 400 m
• Mišri estafetė laisvuoju stiliumi – 400 m
• Mišri estafetė kompleksiniu stiliumi – 400 m
– Šuolis į vandenį
• 1 m tramplinas
• 3 m tramplinas
• 10 m platforma
• Dailusis šuolis nuo 3 m tramplino
• Dailusis šuolis nuo 10 m platformos
• Mišrus dailusis šuolis nuo 3 m tramplino
• Mišrus dailusis šuolis nuo 10 m platformos
– Šuolis į vandenį nuo didelio aukščio
• Vyrų šuolis į vandenį nuo 27 m tramplino
• Moterų šuolis į vandenį nuo 20 m tramplino
– Plaukimas atviruose vandenyse
• 5 km
• 10 km
• 25 km
• Mišrių komandų plaukimas
– Dailusis plaukimas
• Individualus pasirodymas
• Dueto pasirodymas (nuo 2015 m. įskaitant ir mišrų duetą)
• Komandos pasirodymas
• Laisvoji programa
• „Highlight“ komandinis pasirodymas (nuo 2019 m. pasaulio čempionato)
– Vandensvydis
• Vyrų turnyras
• Moterų turnyras
Lietuvos medaliai „World Aquatics“ pasaulio čempionate
Lietuva „World Aquatics“ pasaulio čempionate debiutavo 1994 metais ir nuo to laiko yra iškovojusi septynis medalius. Būtent debiutine čempionate buvo iškovotas pirmasis šalies medalis, bronzos medalį laimėjo Raimundas Mažuolis 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje. Antrojo medalio reikėjo laukti 15 metų iki kito pasaulio čempionato, kuris irgi vyko Romoje. Visi lietuvių iškovoti medaliai:
Medalis | Vardas pavardė | Čempionatas | Sporto šaka | Rungtis |
Bronza | Raimundas Mažuolis | 1994 m. Roma | Plaukimas | Vyrų 50 m laisvuoju stiliumi |
Bronza | Giedrius Titenis | 2009 m. Roma | Plaukimas | Vyrų 200 m krūtine |
Auksas | Rūta Meilutytė | 2013 m. Barselona | Plaukimas | Moterų 100 m krūtine |
Sidabras | Rūta Meilutytė | 2013 m. Barselona | Plaukimas | Moterų 50 m krūtine |
Sidabras | Rūta Meilutytė | 2015 m. Kazanė | Plaukimas | Moterų 100 m krūtine |
Auksas | Rūta Meilutytė | 2022 m. Budapeštas | Plaukimas | Moterų 50 m krūtine |
Bronza | Rūta Meilutytė | 2022 m. Budapeštas | Plaukimas | Moterų 100 m krūtine |
Auksas | Rūta Meilutytė | 2023 m. Japonija | Plaukimas | Moterų 50 m krūtine |
Auksas | Rūta Meilutytė | 2023 m. Japonija | Plaukimas | Moterų 100 m krūtine |
Lietuvos rinktinės pasirodymai „World Aquatics“ pasaulio čempionatuose:
Čempionatas | Dalyviai | Medaliai | Užimta vieta | ||
A | S | B | |||
1994 m. Roma, Italija | 7 | 0 | 0 | 1 | 20 |
1998 m. Pertas, Australija | 2 | 0 | 0 | 0 | – |
2001 m. Fukuoka, Japonija | 4 | 0 | 0 | 0 | – |
2003 m. Barselona, Ispanija | 8 | 0 | 0 | 0 | – |
2005 m. Monrealis, Kanada | 6 | 0 | 0 | 0 | – |
2007 m. Melburnas, Australija | 8 | 0 | 0 | 0 | – |
2009 m. Roma, Italija | 14 | 0 | 0 | 1 | 24 |
2011 m. Šanchajus, Kinija | 7 | 0 | 0 | 0 | – |
2013 m. Barselona, Ispanija | 11 | 1 | 1 | 0 | 14 |
2015 m. Kazanė, Rusija | 9 | 0 | 1 | 0 | 26 |
2017 m. Budapeštas, Vengrija | 11 | 0 | 0 | 0 | – |
2019 m. Kvangdžu, Pietų Korėja | 10 | 0 | 0 | 0 | – |
2022 m. Budapeštas, Vengrija | 8 | 1 | 0 | 1 | 16 |
2023 m. Fukuoka, Japonija | 9 | 2 | 0 | 0 | 13 |
2024 m. Doha, Kataras | 15 |
2 thoughts on “„World Aquatics“ pasaulio čempionatas”