Pasukime žvilgsnį į Vakarus. Daugelis mūsų esame iki panagių išsinagrinėję futbolą Europoje, bet daug rečiau užmetame akį į Pietų Ameriką, kur, kitaip nei kituose Žemės rutulio regionuose, 2026 metų pasaulio čempionato atranka jau įsisiūbavusi kaip reikiant.
Prašmatnus formatas
Dviračio jie neišradinėja. Senas, geras dviejų ratų turnyras, visi su visais žaidžia namie ir išvykoje, o pabaigoje skaičiuoja viščiukus. Šis procesas kažką pasiųs į čempionatą Šiaurės Amerikoje, kažką privers pasivažinėti į tarpžemynines atkrintamąsias, o kažką paliks žemiau brūkšnio ir garantuos ilgesnes vasaros atostogas.
Jie nieko neišradinėja todėl, kad vieninteliai pasaulyje gali sau tai leisti – atrankoje dalyvauja tik dešimt komandų. Palyginus su Afrikos 53 ar Europos 55 – skaičius, kuris atrodo visiška egzotika, bet…
Yra momentas. Šešios iš dešimties turnyro dalyvių į JAV, Meksikoje ir Kanadoje vyksiantį pirmenybių finalo turnyrą pateks tiesiogiai, dar viena komanda savo pretenzijas į pasaulio futbolo superšventę galės įteisinti tarpžemyniame buferiniame “laimėk arba mirk”.
Tai reiškia, kad išplėtus pasaulio čempionato finalo turnyro dalyvių skaičių iki 48 rinktinių, jame visai realiai dalyvauti gali dalyvauti 70 procentų CONMEBOL komandų. Septynios.
Neteisinga kitų atžvilgiu? Kaip pažiūrėsi. Jei peržvelgsite šalių, kurios yra laimėjusios pasaulio čempionatus, sąrašą, dar kartą įsitikinsite, kad jo geografija apsiriboja dviem regionais – Europa ir Pietų Amerika.
Todėl jie to nusipelno. Juolab kad tie, kurie čempionatų nelaimėjo arba dar nelaimėjo, yra ne kartą futbolo aikštėje taršę ir Braziliją, ir Argentiną, ir Urugvajų. Net Bolivija.
Dabartis
Paklausite: kodėl būtent Bolivija? Paprasta – todėl, kad būtent ši šalis yra amžinas Pietų Amerikos futbolo užkampis, apvaizdos ir istorinių bei geopolitinių procesų nugrūstas į kelių kilometrų aukštį Anduose.
Vis dėlto verta pabrėžti, kad šiame atrankos cikle Bolivija stumdosi netikėtai oriai – po pusės turnyro jie buvo magiškajame laimingųjų šešete.
Visa kita – pagal laikmečio tendencijas. Po pirmojo rato lentelės viršūnėje buvo Argentina, paskui ją – Kolumbija. Tai yra, komandos, kurios aiškinosi santykius šių metų “Copa America” turnyro finale.
Jei visiškai nesekate įvykių, tikėtina, kad pirmas jūsų klausimas bus: o kur brazilai? Nesigąsdinkite – jie ne pernelyg toli nuo lyderių, ketvirti.
Milžinas negaluoja
Niekam neturėtų kilti abejonių dėl Brazilijos buvimo artimiausiame Mundialyje – į Šiaurę jie keliaus. Klausimas, ką ten nuveiks. Perspektyva, kad kalnus vers, dabar atrodo miglota.
“Penta campeones” šioje atrankoje ne tik pralaimėjo tiems, kuriems pralaimėti ne gėda – Urugvajui, Kolumbijai, Argentinai. Jie drabstė taškus ir žaisdami su neglamūriniais Peru, Venesuela, Paragvajumi. Jei ne pora paskutinėmis rungtynių minutėmis išvargtų pergalių, dabartinės brazilų mišios būtų ne ką linksmesnės už tų medžių iš senos “Poliarizuotų stiklų” dainos.
Tarsi niekas labai ir nepasikeitė – komanda prikimšta ryškiai švytinčių ir sparčiai kylančių žvaigždžių, bet brazilai nebelaimi. Kodėl? Kiekvienas galime rasti savų atsakymų į šį klausimą. Bet logiškiausias gal būtų toks: nėra saugų.
Ne, nesupraskite klaidingai – jų yra. Bet, kaip turbūt pasakytų amžinatilsį legendinis anglų treneris Billas Shankly, ten pilna tų kurie nešioja pianiną. Nėra tų, kurie grotų.
Puolėjai įmuša tada, kai saugai sukuria jiems progas. Nėra saugų – nėra vakarėlio.
Tokia Brazilijos rinktinės dabartis. Ir, iki tamsos akyse narstant įvairius artimiausių metų perspektyvinius scenarijus, peršasi išvada, kad taip bus dar bent keletą metų.
Kuo viskas baigsis?
Mundialyje bus ir Argentina ir Kolumbija, ir Urugvajus, ir, kaip jau minėta, Brazilija. Žemiau brūkšnio liks jau dabar stipriai nuo visų kitų atsilikę Peru ir Čilė. Šiuo atveju rasti logiką nesudėtinga.
Prieš dešimtmetį “Copa America” turnyruose viešpatavusioje Čilės rinktinėje vyksta skausminga kartų kaita. Pamirškite Claudio Bravo, Gary Medelį, Arturo Vidalį ir Alexisą Sanchezą – jie arba pasitraukė arba tiesiog paseno. Dabar yra mažai stiprių asmenybių ir turnyro lentelės dugnas.
Peru rinktinė irgi pametė tą sėkmės bangą, kurią buvo pasibalnojusi praėjusio dešimtmečio pabaigoje. O ir nesibaigiančios žaidėjų traumos jiems neleidžia atrasti žaidybinės pusiausvyros.
Kas dar bus apatiniame trejete? Bolivija, aišku.
Įdomiausias turbūt yra klausimas, kas liks septintas ir bus priverstas kovoti papildomame išgyvenimo mūšyje. Bet CONMEBOL futbolas yra nuostabus ne dėl turnyrinių pozicijų dalybų. Nepamirškime: ten bet kada gali pralaimėti dabartinė pasaulio čempionė Argentina, ten bet kada gali laimėti Bolivija, gyvenanti pasaulio antresolėse ir tuo pačiu metu – Pietų Amerikos futbolo rūsyje.
