Dvi pergalės, penki pralaimėjimai. Tokie Kauno „Žalgirio“ rezultatai Eurolygoje, į komandą iš NBA atvykus gynėjui Lonnie Walkeriui.
Netrūksta minusų
L. Walkeris Eurolygoje gali pasigirti kai kuriais statistikos komponentais. Jis vidutiniškai pelno 16,3 taško, realizuoja 44,2 proc. tritaškių, padaro tik 1,1 klaidos per 23 minutes.
Tačiau dalis jo skaičių yra prasti. Amerikietis pataiko vos 40,8 proc. dvitaškių, atlieka tik 1,3 rezultatyvaus perdavimo. Didžiausią nerimą kelia jo plius minus rodikliai – mače su Miuncheno „Bayern“ (minus 1), su „Paris Basketball“ (minus 8), Stambulo „Fenerbahce“ (minus 2), Vitorijos „Baskonia“ (minus 26!).
Dvikovose su Atėnų „Panathinaikos“, Belgrado „Partizan“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ L. Walkerio plius minus rodikliai buvo teigiami, bet ne stebuklingi (nuo 8 iki 11). LKL rungtynėse su Vilniaus „Rytu“ Lonnie irgi neblizgėjo (plius 3 ir 0 naudingumo balų).
Šie skaičiai rodo, kad ekipos naujokui esant aikštėje, „Žalgiris“ dažniau praleidžia daugiau taškų nei įmeta. Taip yra ir dėl to, kad L. Walkeris daro nemažai gynybos klaidų. Jis vis „pameta“ savo ginamąjį užsižiūrėjęs į kitą varžovą, kuris kontroliuoja kamuolį.
Kartais taip nutinka ir dėl nuovargio, nes gynėjas išeikvoja nemažai jėgų puolime – nuolat žaisdamas vienas prieš vieną ir verždamasis prie krepšio. Tokiu būdu sumažėja koncentracija ginantis.
Prastas dvitaškių pataikymas, mano nuomone, susijęs su tuo, kad L. Walkeris į kairę pusę veržiasi gerokai prasčiau nei į dešinę. Be to, jis nėra tas krepšininkas, kuris, įsiveržęs į baudos aikštelę, labai gerai realizuotų „floaterius“ – metimus atsispyrus viena koja.
Atvykus L. Walkeriui, ėmė strigti Sylvainas Francisco, mažiau minučių gauna Deividas Sirvydis ir ypač Ignas Brazdeikis. Šie trys žaidėjai, atrodo, vis dažniau nejaučia ritmo, nes kamuolys itin dažnai būna amerikiečio rankose.
Vienas gali lemti mačų baigtį
Vis dėlto pesimizmui pasiduoti tikrai negalima. L. Walkeris yra vienas geriausių „Žalgirio“ legionierių per visą klubo istoriją. Jį pagal individualius sugebėjimus galima lyginti tik su Tyusu Edney ir Sonny Weemsu.
L. Walkeris yra neįtikėtinai atletiškas – velniškai staigus, greitas, šoklus, turi tvirtą kūną. Be to, jis yra neblogas metikas iš distancijos. Tai krepšininkas, kuris vienas gali nulemti rungtynių baigtį. Tikiu, kad taip ne kartą nutiks šį sezoną.
Matome, kaip dažnai jis paliekamas rungtyniauti vienas prieš vieną, o kiti žalgiriečiai aikštėje išsidėsto labai plačiai – kad amerikietis turėtų daug erdvės veržtis arčiau krepšio.
Tiesa, LKL dvikovoje su „Rytu“ matėme kiek kitokį vaizdą: „Žalgiris“ bandė žaisti labiau komandinį krepšinį nei Eurolygoje. L. Walkeris nusimetinėjo kamuolį kur kas dažniau nei Eurolygos mačuose.
Tikėtina, kad kauniečiai taip mėgins rungtyniauti ir Europos fronte, nes treneriai turbūt ima suprasti, kad žaidžiant po vieną laimės gali ir nepasiekti. Gal geriau tegul L. Walkeris įmeta ne 25, o 15 taškų, o po 10 prideda ir D. Sirvydis, ir I. Brazdeikis.
Pateiksiu skaičių, kurie nuteikia viltingiau. L. Walkeris per pastarąsias penkerias Eurolygos rungtynes vidutiniškai rinko po 21 tašką, 20 naudingumo balų, įsūdė 18 iš 36 tritaškių. Per du paskutinius mačus, aikštėje praleisdamas 28 minutes, nepadarė nė vienos klaidos.
Manau, kad amerikiečiui dar reikia šiek tiek laiko, kad atskleistų visą savo potencialą. Turiu omeny ir komandinė gynybą. Vienas prieš vieną jis pasiginti gali efektyviai.
Jei Andrea Trinchieri pradės propaguoti labiau komandinį krepšinį Eurolygoje, spėju, kad „Žalgiris“ pateks tarp dešimties geriausiųjų, tai yra bent į įkrintamąsias varžybas.
