Gerokai atsinaujinęs Kauno „Žalgiris“ ateinantį sezoną sieks žūtbūt susigrąžinti Lietuvos krepšinio lygos čempionų karūną, o Eurolygoje prasibrauti bent į įkrintamąsias varžybas.
Atimti iš Vilniaus „Ryto“ LKL nugalėtojų titulą neturėtų būti labai sudėtingas uždavinys, bet elitiniame žemyno klubų turnyre patekti į 10-tuką tikrai bus nelengva.
Naujos sudėties pliusai
Didžiausia Kauno komandos stiprybė ta, kad ji turės labai daug gana aukšto lygio daugmaž lygiaverčių žaidėjų. Kai traumą išsigydys Tomas Dimša, žalgiriečių gretose bus 14 krepšininkų. Tarp jų nė vieno, kuris Eurolygoje būtų potencialus atsarginių suolo šildytojas. Anksčiau, pavyzdžiui, tokie žaidėjai buvo Karolis Lukošiūnas, Danielius Lavrinovičius.
Kiekvienoje pozicijoje kauniečiai turės po keletą panašaus kalibro žaidėjų. Ypač tai pasakytina apie antrosios linijos krepšininkus. „Žalgirio“ sudėtyje su T. Dimša – net septyni gynėjai.
Taigi kauniečiai galės žaisti itin greitą krepšinį. Dėl ilgo atsarginių suolo bus galima atlikti dažnus keitimus, o tai padėtų neišsikrauti žaidėjų baterijoms visų rungtynių metu. Taip pat „Žalgiris“ gali pasigirti skirtingu krepšininkų stiliumi, kurie žais toje pačioje pozicijoje.
Dar vienas „Žalgirio“ privalumas – žaidėjų universalumas, sugebėjimas rungtyniauti per kelias pozicijas. Tarkim, Mattas Mitchellas gali efektyviai žaisti ir trečiuoju, ir ketvirtuoju numeriu, o susikeitus ginamaisiais, dėl galingo kūno moka sėkmingai pristabdyti ir varžovų „centrus“.
Tyrone‘as Wallace‘as be problemų gali būti ir įžaidėjas, ir atakuojantysis gynėjas. Arnas Butkevičius pajėgus rungtyniauti ir trečiuoju, ir ketvirtuoju, ir net antruoju numeriu. Per dvi pozicijas gali žaisti Ignas Brazdeikis, Deividas Sirvydis, Alenas Smailagičius, Dovydas Giedraitis.
Prie pliusų galima paminėti nemenką Kauno ekipos puolamąjį potencialą. Jos gretose – gausus būrys individualiai stiprių žaidėjų. Be to, „Žalgiris“ gali pasigirti tuo, kad dauguma krepšininkų yra patyrę, užgrūdinti Eurolygos kovose. Kauniečių sudėtyje nėra nė vieno labai jauno „žalio“ žaidėjo. Jauniausiems komandos nariams – jau 24 metai.
Minusai ir abejonės
Nors „Žalgiris“ subūrė gilią ir gana kokybišką sudėtį, joje nestinga spragelių. Daugiau jų – priekinėje linijoje. Su lėtokais vidurio puolėjais Laurynu Biručiu ir Bryantu Dunstonu LKL vicečempionai negalės keistis dengiamaisiais. Šiuolaikiniame krepšinyje tokia gynyba itin svarbi.
Kai į „centro“ vietą stos A. Smailagičius, jam gali pristigti raumenų, jei tiesioginis oponentas bus fiziškai labai stiprus. Ta pati bėda gali atsirasti, kai serbas rungtyniaus sunkiuoju puolėju. „Žalgiris“ neturi fiziškai galingo tikro ketvirtojo numerio, koks buvo Rolandas Šmitas. Visi žinome, koks pažeidžiamas gynyboje yra Brady Manekas.
Jeigu sunkiaisiais puolėjais taps A. Butkevičius ar E. Ulanovas, jiems gali pritrūkti ir centimetrų. M. Mitchellas stiprus, bet jo ūgis nesiekia dviejų metrų.
Beje, kyla abejonių dėl B. Dunstono. Vis kartojama, kad 38 metų veteranas yra puikus lanko saugotojas. Sakyčiau, gal labiau neblogas nei puikus atsižvelgiant į amerikiečio amžių. Na, ir šuolis, ištvermė toli gražu nebe tie, kokie buvo prieš dešimtmetį ar net penkmetį.
„Žalgirio“ jėga turėtų tapti puolimas, o gynyba gali ir sušlubuoti. Klube yra ne vienas silpnokai besiginantis krepšininkas. Tai ir D. Sirvydis, ir I. Brazdeikis, ir B. Manekas.
Nors minėjau, kad „Žalgiryje“ bus pakankamai Eurolygoje šilto ir šalto mačiusių žaidėjų, bet klubui atstovaus keletas pajėgiausiame žemyno klubų turnyre neapšilusių krepšininkų. Tai ir T. Wallace‘as, ir M. Mitchellas, ir D. Sirvydis. Tik vieną sezoną Eurolygoje praleido Sylvainas Francisco.
Visiems jiems numatyti reikšmingi vaidmenys. Dėl to šiek tiek neramu. Nors šie žaidėjai rimto kalibro, bet pasitaiko, kad iš Europos taurės ar Čempionų lygos varžybų į Eurolygą persikėlę krepšininkai čia nepritampa arba jų adaptacija užtrunka ilgą laiką.
Vienas esminių dalykų tas, kad „Žalgiris“ neturės individualiai tokio pajėgaus „žvėries“, koks buvo Keenanas Evansas. Jis vienas sugebėdavo nulemti rungtynių baigtį – arba prasiverždavo arčiau krepšio, arba švystelėdavo taiklų tritaškį.
Tokiu krepšininku gali tapti I. Brazdeikis. Tačiau tik iš dalies. Jei nestabiliam metikui Iggy nekris „trajakai“, priešininkai spausis baudos aikštelėje. O tada galva pramušti sieną bus misija beveik neįmanoma.
Kai ekipa turi tokį monstrą kaip K. Evansas, labai palengvėja trenerių gyvenimas. Duodi jam kamuolį, liepi kitiems žaidėjams išsidėstyti plačiai ir baigtas kriukis. Dabar, ko gero, komandai reikės daugiau derinių. Ateinantį sezoną iš tiesų paaiškės, ko vertas yra Andrea Trinchieri.
Be to, jam reikės pasukti galvą, kaip padaryti, kad kiekvienas žaidėjas jaustųsi svarbus komandoje. Jei beveik visiems krepšininkams duosi daugmaž vienodą minučių skaičių, ritmo gali nepajusti lyderiai. Jeigu kažką ilgesniam laikui nustumsi į suolo galą, tie krepšininkai gali išsiderinti psichologiškai ir tapti mažiau motyvuoti. Žodžiu, „Žalgirio“ strategų laukia gausybė iššūkių.
