Krepšinis – vienas populiariausių komandinių žaidimų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Nenuostabu, jog šis sportas yra vadinamas mūsų šalies antrąja religija. Tai itin konkurencingas ir ištvermės reikalaujantis sportas, kurį profesionaliai gali žaisti tik fiziškai ir psichologiškai pasirengę žaidėjai.
Tačiau būtų sudėtinga rasti bent vieną lietuvį, kuris nebūtų žaidęs krepšinio. Ši meilė sportui persikelia į profesionalias krepšinio aikšteles ir Lietuvai yra ne kartą atnešusi tarptautinį pripažinimą. Tačiau žaidimas Lietuvą pasiekė neiškart.
Stipriausios krepšinio lygos Europoje kovos: Eurolygos tvarkaraštis, rezultatai, padėtis turnyrinėje lentelėje. Pilnas Žalgirio rungtynių tvarkaraštis Eurolygoje.
Krepšinio užuomazgos ir pirmosios taisyklės
Nors neįsivaizduojame mūsų kultūros be krepšinio, šis žaidimas nėra toks senas. 1891-siais kanadietis sporto treneris James Naismith sugalvojo žaidimą, kurio pagrindinis tikslas buvo užimti studentus žiemos metu, kai dėl blogų oro sąlygų nebuvo galimybės žaisti regbio ar amerikietiškojo futbolo. Naismith sugalvojo pakabinti krepšį, skirtą dėti vaisiams, ir sudaryti paprastas žaidimo taisykles. Dviejų skirtingų komandų žaidėjai turėjo varžytis ir įmesti kamuolį kuo daugiau kartų į pakabintą krepšį. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės baigėsi labiau futbolo mačams būdingu rezultatu – 1:0.
Įdomus faktas: Visiems įprasta krepšinio aikštelėje matyti krepšinio kamuolį. Tačiau žaidimo ištakose, žaidėjai mėtydavo futbolo kamuolį. Taip pat anksčiau kamuolys buvo rudas, o oranžinė spalva rudą pakeitė tik 1950-taisiais, kuomet buvo pastebėta, jog būtent oranžinę spalvą daug geriau išskirti iš aplinkos tiek žaidėjams, tiek žiūrovams.
Tačiau ilgainiui žaidimas evoliucionavo, pradėti naudoti krepšiai be dugno, keitėsi žaidėjų skaičius komandoje ir kitos taisyklės.
Krepšinio pradžia Lietuvoje
Lietuvoje šis žaidimas savo kelią pradėjo 1921-aisiais. Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai iš už Atlanto sulaukę žinių apie tokį žaidimą jį ėmė propaguoti ir Lietuvoje. Tiesa, pirmosios oficialios krepšinio rungtynės mūsų šalyje įvyko tik 1922 m. balandžio 23-iąją, kuomet į kovą stojo Kauno rinktinė bei LFLS atletai. Tačiau per šimtą metų žaisdami krepšinį, lietuviai iškovojo ne vieną aukščiausios klasės apdovanojimą. Krepšinis nuo pat jo pradžios Lietuvoje, garsino mūsų šalį visame pasaulyje.
Įdomus faktas: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos krepšinio čempionate pirmą vietą yra užėmusi tris kartus ir tris kartus antrą vietą. Mūsų šalis net tris kartus užėmė trečią vietą Olimpinėse žaidynėse ir vieną kartą trečią vietą Pasaulio krepšinio čempionate.
Dabartinės krepšinio taisyklės
Per daugiau nei šimtą metų nuo krepšinio taisyklių įvedimo, jos gerokai kito. Šiuo metu pagrindines krepšinio taisykles nustato FIBA (Tarptautinė krepšinio federacija) ir NBA (Tarptautinė krepšinio asociacija), taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose taisykles kuria ir NCAA (Nacionalinės universitetų sporto asociacija). Paskutinį kartą FIBA krepšinio taisykles atnaujino 2020 metais. Tuo tarpu NBA naujausias taisykles įvedė 2021-22 metų rungtynių sezonui. Dažniausiai taisyklės yra keičiamos nežymiai, siekiant užtikrinti sąžiningą ir saugų žaidimą tiek žaidėjams, tiek sirgaliams.
Kuo skiriasi NBA ir FIBA krepšinio žaidimų taisyklės?
NBA ir FIBA žaidimai turi nemažai skirtumų, bet bendros taisyklės išlieka. Žaidimą laimi komanda, pasibaigus rungtynių laikui, surinkusi daugiau taškų. Rungtynėse varžosi dvi komandos, aikštėje vienu metu yra po penkis abiejų ekipų krepšininkus, bendrai rungtynėms leistinas registruotų žaidėjų skaičius – 12. Lietuvoje krepšinis yra žaidžiamas pagal FIBA sudarytą taisyklių paketą. Pagal pastarosios organizacijos taisykles žaidžiama ir europos, pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse.
Įdomu: James Naismith laikais krepšinio žaidimas buvo daug trumpesnis ir trukdavo tik du kėlinius po 15 minučių su viena 5 minučių pertrauka.
FIBA |
NBA |
| Žaidžiami keturi kėliniai po 10 minučių. Pratęsimo laikas – 5 minutės. | Žaidžiami keturi kėliniai po 12 minučių. Pratęsimo laikas – 5 minutės. |
| Pertraukos tarp kėlinių: 2 minutės bei 15 minučių ilgoji pertrauka (po antrojo kėlinio). | Pertraukos tarp kėlinių: 2 minutės ir 10 sekundžių bei 15 minučių ilgoji pertrauka (po antrojo kėlinio). |
| Asmeninių pražangų limitas – 5. | Asmeninių pražangų limitas – 6. |
| Atakai skiriamos – 24 sekundės, atkovojus kamuolį puolime – 14. | Atakai skiriamos – 24 sekundės, atkovojus kamuolį puolime laikas vėl atstatomas iki 24. |
| Minutės pertraukėlės: 2 – pirmoje rungtynių pusėje, 3 – antroje (tačiau tik 2 iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus mažiau nei dviem minutėms). Viena papildoma minutės pertraukėlė pratęsimo metu. Visų pertraukėlių laikas – 60 sekundžių. | Minutės pertraukėlės: 7 bendrai, pertraukėlė trunka 75 sekundes, jeigu komandos nukeliauja į pratęsimą – ekipos pertraukėlių prašyti gali po du kartus. Komandai sutaupius pertraukėlių – ketvirtajame kėlinyje jų skaičius sumažinamas iki 4 ir dviejų iki paskutinio ketvirčio pabaigos likus mažiau nei 3 minutėms. |
| Baudų metimai: 2 metimai skiriami po ketvirtos komandinės pražangos kiekviename kėlinyje. | Baudų metimai: 2 metimai skiriami po ketvirtos komandinės pražangos kiekviename kėlinyje. Jeigu komandos iki kiekvieno kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes nebūna spėjusios pažeisti taisyklių keturis kartus – kiekviena pražanga vis tiek siunčia oponentus prie baudų metimo linijos. |
| Kamuolio numušimas: jeigu kamuolys jau leidžiasi į krepšį jį blokuojantis žaidėjas automatiškai pažeidžia taisykles, tokiu atveju įskaitomi – du taškai. Jeigu kamuolys lietė lanką ir/ar šokinėja ant jo – besiginantis žaidėjas gali jį numušti. | Kamuolio numušimas: jeigu kamuolys jau leidžiasi į krepšį jį blokuojantis žaidėjas automatiškai pažeidžia taisykles, tokiu atveju įskaitomi – du taškai. Jeigu kamuolys lietė lanką ir/ar šokinėja ant jo – besiginantis žaidėjas, skirtingai nei FIBA – negali jo numušti. |
| Zoninė gynyba – galima. | Zoninė gynyba – leidžiama, su papildoma išlyga. Besiginantis žaidėjas negali daugiau nei 3 sekundes stovėti baudos aikštelėje, kai šio tiesioginis oponentas yra atsitraukęs į perimetrą. |
| Aikštelės ilgis – 28 metrai. Krepšinio aikštelės plotis – 15 metrų. Nuo krepšio iki tritaškio – 6.75 metro. Nuo krepšinio lentos iki baudų linijos – 4.6 metro. | NBA aikštelės išmatavimai šiek tiek skiriasi nuo FIBA taisyklėmis reguliuojamo: aikštelės ilgis – 28.65 metrai. Krepšinio aikštelės plotis – 15.24 metrų. Nuo krepšio iki tritaškio – 7.24 metro. Nuo krepšinio lentos iki baudų linijos – 4.57 metro. |
Jeigu norite sužinoti, kaip žaidžiamos kitos sporto šakos ar stalo žaidimai, čia pasiekiamos smiginio taisyklės, šachmatų taisyklės, salės ir paplūdimio tinklinio taisyklės, šaškių žaidimo taisyklės, amerikietiškojo futbolo taisyklės, futbolo taisyklės, padelio taisyklės taip pat ir domino taisyklės.
D.U.K – krepšinio taisyklės
Tai, jog ne visur pasaulyje krepšinis žaidžiamas pagal vieningas taisykles, naujiem šio sporto fanams gali kilti neaiškumų. Žemiau pateiktais atsakymais tikimės išsklaidyti visus likusius klausimus.
Kiek minutės pertraukėlių yra krepšinio rungtynėse?
FIBA organizuojamose turnyruose leidžiamos 5 pertraukėles (dvi pirmoje rungtynių pusėje, trys antroje), NBA – 7.
Koks yra krepšinio lanko aukštis?
Krepšinio lankas nuo žemės yra pakeltas į 305 cm aukštį.
Kiek sveria krepšinio kamuolys?
Vyrų krepšinyje žaidžiama su 7 dydžio kamuoliu, kurio svoris yra tarp 580-620 gramų. Krepšininkės moterys žaidžia su 6 dydžio kamuoliu, sveriančiu 510–550 gramų.
Kiek trunka krepšinio varžybos?
FIBA turnyruose žaidžiami 4 kėliniai po 10 minučių, NBA – keturi kėliniai po 12 minučių.
Kiek kėlinių yra krepšinyje?
Krepšinis žaidžiamas 4 kėlinius. Jeigu laimėtojas nepaaiškėja, žaidžiamas yra vienas ar keli pratęsimai, kol galiausiai paaiškėja nugalėtojas.
3 thoughts on “Oficialios krepšinio taisyklės”