Europos futbolo čempionatas 2024 jau pasiekė kulminaciją ir sekmadienį, liepos 14 dieną, Vokietijos sostinėje Berlyne laukia Ispanija – Anglija finalas. Būtent Ispanija ir Anglija pergalingai žygiavo visą mėnesį trunkančiame turnyre, nors jų kelias ir buvo labai skirtingas. Bet apie viską nuo pradžių.
Ispanija
Prieš Europos futbolo čempionatas 2024 Ispanijos rinktinė buvo tarp pretendenčių į karūną, nes visgi tai juk tai yra Ispanija, didžioji futbolo valstybė, bet pagrindiniai favoritai buvo kiti.
Visgi ispanų jau pirmosios rungtynės prieš Kroatiją pakėlė visų antakius ir jų akcijos staigiai šovė į viršų. Kažkiek visas fonas aplink Ispaniją šiose pirmenybėse primena Italijos istoriją 2021 m.
Būtent Ispanijos rinktinės patekimas į finalą atrodo dėsningiausias ir logiškiausias iš visų įmanomų scenarijų. Dėl to džiaugiasi Jo Didenybė Futbolas, nes rinktinių čempionatuose žinome, kad gražiai ir dominuojančiai žaidžiančių rinktinių kelias dažnai pasibaigia neplanuotai anksčiau laiko.
O kur suklupti Ispanija turėjo kur. Apskritai, jei jiems pavyktų tapti Europos futbolo karaliais, tai būtų vienas sudėtingiausių pergalingų žingsnių link trofėjaus čempionatų istorijoje.
Tik 2022 m. rinktinės vairo perėmusio Luiso de la Fuentes komanda iš pradžių pateko į mirtininkų grupę su kroatais ir titulą gynusiais italais priešakyje, bet čia problemų Ispanijos jaunuoliai neturėjo.
Vėliau sekė Sakartvelas, kuris pirmasis išsiveržė į priekį, bet čia pradėjo ryškėti čempioniškas charakteris – Ispanija greitai sureagavo ir kartvelams atseikėjo keturis įvarčius.
Ir kol kažkas galėjo skųstis, matydami išsidėsčiusį atkrintamųjų medį, Ispanija tiesiog dirbo savo darbą. Iš pradžių laukė 120 minučių akistata ir dramatiška pergalė prieš šeimininkę Vokietiją, o pusfinalyje ispanai greitai panaikino deficitą ir eliminavo Prancūziją.
Ispanija jau laimėjo du tikrus finalus prieš didžiuosius turnyro favoritus. Ir žaidimo stilius – dominuojantis.
Tiesa, 2008-2012 m. laikotarpiu tris didžiuosius turnyrus paeiliui tiki-takos stiliumi laimėjusi Ispanija pastaraisiais metais pakeitė veidą. Ispanija nebeturi tokios kamuolio kontrolės, bet sugeba žaisti efektyviai ir dominuoti kontratakomis.
Didžiąja turnyro žvaigžde spėjo tapti 16-metis „Barcelonos“ megatalentas Lamine’as Yamalis, už kurį Paryžiaus PSG jau pasiruošusi sumokėti rekordinę ketvirčio milijardo išpirką. Neįtikėtina.
Anglija
Jei po grupių etapo Ispaniją įvardijau savo numeriu 1, tai anglai buvo mano topinis nusivylimas. Ir štai turime tokį finalą. Kaip tai atsitiko?
Iš tikrųjų, reikia pasakyti, kad po grupių etapo Anglijos žaidime mažai kas keitėsi, o aštuntfinalyje Gary Southgate‘o kariauna buvo per minutę nuo fiasko.
Visgi Jude‘as Bellinghamas sukūrė stebuklą, kuris, jei Anglija laimės finalą, bus prisimenamas per amžius. Madrido „Real“ žvaigždė lygino rezultatą paskutinę minutę, o pratęsime Anglija sutvarkė reikalus prieš Slovakiją.
Pavojaus skambučio anglai atrodė neišgirdę ir ketvirtfinalyje vėl pabaigoje turėjo gelbėtis jau prieš Šveicariją. Išsigelbėjo, o po to viskas nukeliavo iki baudinių dramos.
Trečia jauniausia Europos čempionato rinktinė (amžiaus vidurkis 26,1 m.) smagesnį veidą parodė tik pusfinalyje su Nyderlandais. Greitai įvartį praleidusi Anglija paskutinėmis minutėmis dramatiškai žengė į finalą.
Būtent šios rungtynės turėtų būti Anglijos rinktinės atspindys. Pagaliau pamatėme Philo Fodeno potencialą ir supratome, kodėl tai yra brangiausia čempionato rinktinė (1,4 mlrd. eurų). Būtent Ollie Watkinso pakėlimas nuo suolo tapo auksiniu keitimu.
Ir dabar, kad ir kiek kritikos pastaraisiais metais sulaukė G. Southgate‘as, faktai sako, kad tai – geriausias visų laikų Anglijos rinktinės treneris. Neįtikėtina, tiesa? Bet turime antrą Europos čempionato finalą paeiliui, o 2018 m. pirmą kartą nuo 1990 m. Anglija žaidė pasaulio pirmenybių pusfinalyje. Va tau ir Garis.
Futbolo pradininkai yra išsiilgę didelių pergalių ir dabar Anglija yra vėl per žingsnį nuo to. Galbūt ši Anglijos rinktinė nutrauks nuo 1966 m. šalį persekiojantį prakeiksmą?
Prognozė
Prognozuoti šiame čempionate buvo labai sunku, o ir finalas tarp Ispanijos ir Anglijos neatrodo dėkingai. Ispanija pagal savo kelią link finalo ir žaidimą atrodytų kaip ryški favoritė, bet Anglija pirmenybėse keliauja su milžiniška sėkme.
Talentas Anglijos pusėje yra didžiausias čempionate, tad pridėjus tą pačią šalia jų einančią sėkmę, jie turi visus įrankius nutraukti titulų badą ir garsiai sugrąžinti futbolą namo. Matant žaidimą, gal net sensacingai. Neįtikėtinas faktas yra tai, jog Anglija šiose atkrintamosiose per pagrindinį laiką pirmavo vienintelį sykį – tas kelias pridėtines minutes pusfinalyje su Nyderlandais.
Visgi Ispanija kol kas savo žaidimu eliminavo visus pašalinius faktorius, o į finalą sugrįš pusfinalį dėl kortelių praleidęs vienas kertinių žaidėjų Dani Carvajalis. Finale netrūks megatalentų ir futbolo dabarties bei ateities – L. Yamalis, Nico Williamsas, Bukayo Saka ar J. Bellinghamas. Laukia fantastinis reginys, jei ispanai greitai sugebės išjudinti atsargų futbolą žaidžiančią Angliją.
Simboliška, bet finale gali išaiškėti ir „Auksinio batelio“ laureatas. Daugiausiai, po tris įvarčius, čempionate yra įmušę šeši žaidėjai, bet finale pasirodys tik du – Harry Kane‘as ir nuostabų čempionatą žaidžiantis Dani Olmo. Mėgsti ar nemėgsti Angliją, žinant jų nuolatines ambicijas ir jų sirgalių meilę futbolui, tokioje stadijoje visada kirba noras pamatyti, kas būtų, jei jie pagaliau laimėtų? Aš juk 1966 m. triumfo pasaulio čempionate nemačiau, tai nežinau, kaip atrodo futbolo sugrįžimas namo.
Visgi sveikas protas ir visa logika sako, kad Ispanija turėtų laimėti savo ketvirtą Europos čempionatą. Tiek dėl savo žaidimo, tiek dėl kelio link titulo. Čempioniškas stabilumas. Mano prognozė – futbolas toliau neranda kelio namo. 3-1 Ispanija.
