Olimpiniam atrankos turnyrui besirengianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse antradienį vėl galynėsis su slovėnais. Tik šįkart rungtynės Slovėnija-Lietuva vyks Liublianoje.
Antrosios Slovėnija – Lietuva rungtynės: D. Sabonio faktorius
Vilniuje mūsiškiai varžovus įveikė ne be problemų – 92:86. Vargo galėjo būti ir mažiau, jei būtų žaidęs Domantas Sabonis. Slovėnijoje jis jau pasirodys aikštėje. Oponentų vunderkindas Luka Dončičius toliau ilsėsis po alinančio NBA sezono.
Tai pagrindinė priežastis, dėl ko lietuviai ir svečiuose turėtų nuskinti pergalę. Nors Slovėnijos komanda natūralizavo buvusį žalgirietį Joshą Nebo, net ir šiam fiziškai galingam „centrui“ bus velniškai sunku be pagalbos apsiginti prieš Saboniuką.
Akivaizdu, kad šeimininkai dažnai dvigubins gynybą prieš Domantą, kai šis gaus kamuolį „ant ūselio“. D. Sabonis puikiai mato aikštę ir nuostabiai nusimetinėja kamuolį. Tokiu atveju daug kas priklausys nuo mūsų metikų.
Vilniuje mūsų krepšininkams tritaškiai žiauriai nekrito. Rungtynėse Lietuva – Slovėnija jie įmetė tik 9 iš 34 (26 proc.). Spėju, kad šįkart pataikymas iš tolimojo nuotolio bus geresnis. Juolab tikrai yra kam švystelėti taiklų tritaškį. Ne taip dažnai būna, kad rimtų metikų turinti ekipa dukart iš eilės nuolat daužytų lanką. Praėjusiame pasaulio čempionate mūsiškiai „trajakus“ realizavo taikliausiai iš visų rinktinių.
Lengva neturėtų būti
Kita vertus, nemanau, kad Kazio Maksvyčio auklėtiniams dvikova Slovėnija-Lietuva Liublianoje bus lengvas pasivaikščiojimas parke. Slovėnai turėtų sulaukti aistringo sirgalių palaikymo. Mačui teisėjaus vietos arbitrai, kurie, tikėtina, gali šiek tiek padėti šeimininkams. Be to, Slovėnijos krepšininkai tikrai nenorės vykti į olimpinį atrankos turnyrą prastos nuotaikos – po pralaimėtų rungtynių.
Tikiu, kad daugelis mūsų žaidėjų asmeniškai ginsis efektyviau nei per pirmąjį mačą, bet abejoju, ar spės sustyguoti komandinę gynybą. Ji gerokai šlubavo Vilniuje. Trys priešininkų gynėjai Zoranas Dragičius, Aleksejus Nikoličius ir Klemenas Prepeličius kartu suvertė mums net 55 taškus iš 86!
Dėl to tikrai ne visada kalti buvo mūsų antrosios linijos krepšininkai – po užtvarų neretai prie minėtų slovėnų vėluodavo prišokti mūsų priekinės linijos žaidėjai.
Iš kitos pusės pačių slovėnų gynyba dažnai būdavo kiaura kaip vargetos kišenė. Pastaruosius keletą metų tikrai ne gynyba būdavo Slovėnijos rinktinės arkliukas. Tai lemia ir tai, kad šioje nacionalinėje komandoje nestinga veteranų, kurių kojos kasmet vis lėtesnės, o ištvermė vis mažesnė. Be to, neseniai prie ekipos prisijungus J. Nebo, reikia laiko suderinti veiksmus prie savojo krepšio.
Žaidimo kreivė sminga
Apskritai Slovėnijos rinktinės žaidimo kreivė pastaruoju metu sminga žemyn. Z. Dragičiaus, K. Prepeličiaus, Edo Muričiaus, kai kurių kitų žaidėjų geriausi laikai praeityje. Vlatko Čančaras, ilgai nerungtyniavęs dėl sunkios traumos, atrodo savo paties šešėlis. Jie dar gali iššauti puolime, bet dauguma jų gynyboje yra varžovų taikiniai.
Pernykščiame pasaulio čempionate slovėnai pralaimėjo trejas iš paskutinių ketverių rungtynių ir liko tik septinti. Jiems vokiečiai į kaulus davė net 29 taškais. Praėjusiose Europos pirmenybėse L. Dončičius ir kompanija buvo vos šešti. Ketvirtfinalyje Slovėnijos kapela įsigudrino prapilti kukliai Lenkijos komandėlei.
Jei ne natūralizuotas amerikietis Mike‘as Tobey, tuose turnyruose slovėnams būtų dar liūdniau. Būsimosiose olimpinėse atrankos varžybose rimta paspirtis turbūt bus J. Nebo, bet beveik viskas priklausys nuo L. Dončičiaus. Jei Luka ir žais, kažin ar jis bus atsigavęs po itin sunkaus NBA čempionato ir vargu ar ištrauks už ausų savo komandą į olimpiadą.
Nuojauta kužda, kad antradienį rungtynėse Slovėnija – Lietuva mūsiškiai švęs pergalę kiek didesniu skirtumu nei Vilniuje – maždaug dešimčia taškų.
