Nors 2024 metų JAV prezidento rinkimai vyks tik lapkričio 5 dieną, jau kurį laiką vyko vidiniai partijų rinkimai, kuriuose sprendėsi pagrindiniai kandidatai. Taip sutapo, kad tais pačiais metais vyks ir 2024 m. Lietuvos respublikos prezidento rinkimai. Lietuvoje prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai, tuo tarpu JAV – ketverių. JAV Demokratijų partijos kandidatas akivaizdus – perrinkimo sieks Joe Biden. Tuo tarpu JAV Respublikonų partijoje lyderis irgi aiškus – Donald Trump sieks būti išrinktu JAV prezidentu antrą kartą. Jeigu Donald Trump laimės rinkimus, jis bus antrasis prezidentas istorijoje, kuris buvo išrinktas antrą kartą ne per pakartotiną kadenciją, pirmasis – Grover Cleveland.
JAV demokratų partijoje reikia surinkti 1 968 delegatų balsus, kad būtų laimėti pirminiai partijos rinkimai, o JAV Respublikonų partijoje 1 215. Joe Biden jau turi 2 539, o Donald Trump 1 686. Kovo 12 d. abu pagrindiniai kandidatai užsitikrino galimybę dalyvauti rinkimuose bei atstovauti savas partijas.
2024 m. JAV prezidento rinkimai bus jubiliejiniai – 60-ą kartą bus renkamas naujasis šalies prezidentas. Rinkėjai balsuos ne tik už prezidentą, bet ir viceprezidentą artėjantiems keturiems metams. Kadangi pagrindinėje kovoje susitiks Joe Biden ir Donald Trump, tai bus vos septinti rinkimai, kai bus siekiamas revanšas ir pirmi nuo 1956 metų. Būtent prieš ketverius metus, 2020 m. naujuoju prezidentu buvo išrinktas Joe Biden.
Iššūkį J. Biden ir D. Trump rinkimuose bandys mesti nepriklausomas kandidatas Robert Francis Kennedy Jr. 70-metis yra politikas ir aktyvistas, Kenedžių šeimos narys. Jis yra JAV generalinio prokuroro Robert F. Kennedy sūnus bei buvusio JAV prezidento John F. Kennedy sūnėnas.
Svarbiausios JAV prezidento rinkimų 2024 m. datos
• Liepos 15 – 18 d. – JAV Respublikonų partijos suvažiavimas. Bus nominuotas daugiausiai balsų pirminiuose rinkimuose surinkęs kandidatas.
• Rugpjūčio 19 – 22 d. – JAV Demokratų partijos suvažiavimas, kuriame bus nominuotas pagrindinis partijos kandidatas, surinkęs daugiausiai balsų pirminiuose rinkimuose.
• Lapkričio 5 d. – rinkimų diena
• Gruodžio 3 d. – antrasis rinkimų turas (jeigu rinkimų dieną nei vienas kandidatas nesurenka daugumos balsų)
• Sausio 20 d. 2025 m. – naujojo JAV prezidento inauguracija
Debatų datos:
• Rugsėjo 16 d. – JAV prezidento posto siekiančių kandidatų debatai.
• Rugsėjo 25 d. – JAV viceprezidento posto siekiančių kandidatų debatai.
• Spalio 1 d. – JAV prezidento posto siekiančių kandidatų debatai.
• Spalio 9 d. – JAV prezidento posto siekiančių kandidatų debatai.
Kad kandidatai galėtų dalyvauti debatuose, turi būti įtraukti į tiek rinkimų biuletenių, kad galėtų laimėti daugumą rinkėjų balsų, taip pat turi turėti teisę dalyvauti rinkimuose pagal Konstituciją bei surinkti vidutiniškai bent 15% balsų nacionalinėse apklausose.
JAV Demokratų partija – kandidatas Joe Biden
Marianne Williamson 2023 m. vasario mėnesį paskelbė, kad sieks JAV prezidento posto. Ji buvo pirmoji iš JAV Demokratų partijos, kuri pasiskelbė siekianti šio posto, dar prieš tai pranešant Joe Biden, kuris į rinkimus eina kartu su viceprezidente Kamala Harris. 2023 m. balandžio mėnesį savo kandidatūrą išsikėlė ir Robert F. Kennedy Jr, kuris po pusės metų pranešė, kad traukiasi iš JAV Demokratų partijos ir į rinkimus eis kaip nepriklausomas kandidatas. 2023 m. spalio 26 d. apie kandidatūrą paskelbė ir Dean Phillips, tačiau jau šių metų kovo 6 d. sustabdė savo kampaniją, kai nelaimėjo jokių pirminių rinkimų.
JAV Demokratų partija rinkosi iš trijų kandidatų. Jason Palmer, Marianne Williamson ir Joe Biden. Nors Jason Palmer ir susilaukė trijų balsų, kas sudaro 0,1%, niekas realios konkurencijos Joe Biden nesudarė. Kovo 12 d. Joe Biden tapo oficialiu numanomu JAV Demokratų partijos kandidatu.
JAV Respublikonų partija – kandidatas Donald Trump
Donald Trump apie savo kandidatūrą užsiminė 2022 m. lapkričio 15 dieną. Pranešime skelbė, kad jeigu kandidatuos į JAV prezidento postą, į rinkimus kartu nesiims buvusio viceprezidento Mike Pence. Tuo metu atrodė, kad Ron DeSantis, Floridos gubernatorius, yra pagrindinis konkurentas JAV Respublikonų partijoje. 2022 metų pabaigoje R. DeSantis netgi pirmavo įvairiose apklausose. 2023 m. kovo 24 d. Ron DeSantis apie oficialų kandidatavimą pranešė gyvoje transliacijoje, kalbėdamasis su Elon Musk.
Po Ajovos rinkimų, kurie vyko 2024 m. sausio 15 d., Ron DeSantis su verslininku Vivek Ramaswamy pasitraukė iš kovos ir išreiškė palaikymą D. Trump. Tuomet pagrindine konkurente buvo laikoma Nikki Haley. Kovo 6 d. N. Haley nutraukė savo kampaniją, kadangi iš penkiolikos pirminių rinkimų laimėjo tik vienuose. D. Trump liko vieninteliu pagrindiniu JAV Respublikonų partijos kandidatu. Kovo 12 d. jis oficialiai tapo numanomu partijos kandidatu.
Joe Biden prieš Donald Trump – kas taps 2024 m. JAV prezidentu?
Abi didžiosios partijos išsirinko savo pagrindinius kandidatus, todėl jau galima ruoštis Joe Biden – Donald Trump kovai. Nepriklausomi kandidatai didelės reikšmės rinkimuose neturės, todėl kaip ir prieš ketverius metus viskas spręsis tarp šių dviejų kandidatų. Nors šiuo metu D. Trump yra laikomas favoritu, nurašyti Joe Biden tikrai nereikia. Abu turi savo privalumų ir trūkumų.
Pirmiausia, nuo 1980 metų vos tris kartus buvęs JAV prezidentas nebuvo perrinktas. Jimmy Carter pralaimėjo prieš Ronald Reagan, 1992 m. George H. W. Bush nusileido Bill Clinton, o Donald Trump 2020 m. užleido prezidento kėdę Joe Biden. Dėl to, žvelgiant statistiškai, dabartinis JAV prezidentas J. Biden turi didelius šansus būti perrinktas dar vienai kadencijai. Taip pat, pridėti galima tai, jog Grover Cleveland kol kas yra vienintelis JAV prezidentas, kuris buvo išrinktas antrą kartą, kai nelaimėjo rinkimų siekdamas būti perrinktu. D. Trump laimėjimo atveju, jis taptų vos antruoju tokiu prezidentu JAV istorijoje.
Daugiausiai nerimo rinkėjams kelia Joe Biden amžius. Šiuo metu jam yra 81-eri metai ir jis jau dabar yra vyriausias JAV prezidentas istorijoje. Jeigu J. Biden būtų perrinktas, naują kadenciją pradėtų būdamas 82-iejų ir baigtų sulaukęs net 86-erių. Dėl to, daug dėmesio kreipiama į jo sveikatos problemas bei lyderystės trūkumą. Taip pat, dažnai įvardijama, kad viena didžiausių Joe Biden silpnybių – entuziazmo trūkumas. Žvelgiant pliusus, vis daugiau žmonių pradeda geriau jaustis ekonomikos klausimais. Taip pat, pažymėti galima jo populiarumą, kurio susilaukė prieš ketverius metus – tuomet už J. Biden balsavo net 81,2 mln. JAV gyventojų – daugiausiai per visą rinkimų istoriją.
D. Trump yra kur kas ekspresyvesnis ir energingesnis kandidatas, kuris nevengia skambių frazių. JAV Respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose, didžioji dalis aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių balsavo už Nikki Haley, o ne D. Trump, kas šiuo metu įvardijama kaip viena iš jo silpnybių. Akivaizdu, kad D. Trump daugiausiai dėmesio skiria kitai JAV visuomenės pusei, kas puikiai pasireiškė ir per jo ragintus mitingus ir riaušes po 2020 m. rinkimų. Tarp minusų būtina išskirti ir besitęsiančius teismus ir įvairius skandalus.
Pagal įvairias apklausas, JAV Respublikonų partijos populiarumas auga vis stipriau. Jeigu 2023 m. pabaigoje dar abiejų partijų šansai buvo apylygiai, tai 2024 m. sausio pabaigoje darytoje apklausoje galima matyti, kad JAV Respublikonų partijai su Donald Trump prognozuojama gana užtikrinta pergalė.